- veltuvai
- veltùvai sm. pl. (2) DŽ, KŽ, veltuvaĩ (3a), véltuvai (1); ŠT372 prietaisas milui velti, veliamoji mašina: XIX a. pabaigoje valstiečiai milą veldavo daugiausia patys namie, kubile, o užbaigdavo velti namų darbo veltuvuose – moglėse rš. Pašutintas milas būdavo dedamas į veltuvus rš. Eikiat į kaimynus, paskolykiat véltuvus Vn. Tie bernai ejo veltuvų̃ ieškoti į kaimą Vn. Muno milas tebė[ra] véltuvūse Všv.
Dictionary of the Lithuanian Language.